Aprašymas
Nijus: aš mažas katinėlis, nebaisus man vandenėlis
Iš tikrųjų tai aš bijau vandenėlio, aš bijau pasaulio. Tad iš tos baimės stengiuosi rimuoti ir pats sau paniūniuoti. Bet labiausiai man patiktų prisiglausti prie žmogaus ir užmigti šiltame, saugiame glėbyje. Ir tada mano visos baimės išskristų su pirmaisiais mielais sapnais. O aš užmurkčiau savo šeimininkui, koks aš laimingas būdamas su juo, kaip man gera...
O kol kas aš laukiu ir iš visos širdutės tikiu, kad būsiu laimingas. Tikrai būsiu, kai tik tu, Mano Žmogau, mane pamatysi.