Aprašymas
Tave sutikau 2012 metų liepos 19 dieną LFF stadione, Vilniuje. Tai buvo Europos futbolo lygos atrankos rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Miodlingo „Admira Wacker“ (Austrija). Buvo geros rungtynės, pirmą kėlinį lijo, o antrajame lietus nustojo. Taigi, po rungtynių visi žiūrovai ėjo link išėjimo. Buvo pakankamai daug žiūrovų, todėl žmonės judėjo labai lėtai. Vienoje eilėje, einant iš stadiono, šalia manęs buvo neapsakomai graži mergina. Tavo šukuosena (berods) - „kirpčiukai“, tavo tamsūs plaukai, buvai užsimetusi apsiaustą nuo lietaus, tavo ūgis apie 165 cm, turi šiek tiek subtilių pietietiškų veido bruožų, nors ir negražu kalbėti apie amžių, bet tau apie 20-25 metus :) Tu tiesiog mane pakerėjai. Aš buvau su balta striuke, tamsiai mėlynais džinsais, šviesiai rudais batais, rankoje turėjau suskliaustą juodą skėtį, buvau visas sušlapęs :) Mano plaukai tamsiai rudi, rudos akys, man šiek tiek virš 20 metų, ūgis apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo. Aš porą kartų į tave žvilgtelėjau, bet neišdrįsau užkalbinti. Aš tau turbūt taip pat patikau, nes tu porą kartų atsigręžei į mano pusę, link aikštės, o aš taip pat buvau nusisukęs į aikštės pusę ir neišdrįsau pažvelgti tau į akis ar užkalbinti. Beje, aš ėjau prie pat krašto šalia aikštės (šalia turėklų), o tu buvai arčiau tribūnų. Toje eilėje link išėjimo galėjo tilpti tik 2 arba daugiausiai 3 žmonės, taigi mes dviese beveik visą tą laiką, kai ėjom iš stadiono, buvom šalia. Kiek prisimenu, pirmą kartą atsidūrėm vienoje eilėje maždaug viduryje stadiono, ar šiek tiek toliau nuo vidurio. Eilėje tu nepratarei nė žodžio, nors kiek prisimenu lyg ir kažką tarstelėjai linksmai savo draugams (nors nesu tikras ar tu buvai su draugais). Beje, eilėje mūsų žvilgsniai nė karto nesusitiko (bent jau nebuvo stipraus akių kontakto). Taigi, išėjusi iš stadiono, tu šiek tiek paėjai į kairę, šiek tiek atsiskyrei nuo žmonių ir atsisukai atgal link žmonių eilės, kurie dar buvo neišėję iš stadiono, lyg kažko laukei - būtent tada pirmą kartą mūsų žvilgsniai susitiko, buvo stiprus akių kontaktas. Tai buvo tobulas momentas tave užkalbinti, bet aš neišdrįsau ir tiesiog nuėjau. Dabar jaučiuosi beviltiškai ir prislėgtai, kad sutikau nuostabią merginą ir nesiėmiau absoliučiai jokių veiksmų : nei užkalbinau; nei labiau siekiau tavo žvilgsnio; nei labiau parodžiau, kad tu man beprotiškai patinki; nei pakviečiau paprasčiausio puodelio kavos ar arbatos. Apie tave galvoju visą laiką, kitos merginos tarsi neegzistuoja, noriu bent porą minučių su tavimi pakalbėti, susipažinti. Eidamas į stadioną mažiausiai tikėjausi, kad sutiksiu tobulą merginą, o tu man tiesiog prieš akis sušmėžavai ir neapsakomai greitai pradingai. Negaliu sau atleisti, kad tave taip lengvai paleidau. Galvojau, kad niekada nepatirsiu tokių šiltų jausmų, bet tu viską apvertei aukštyn kojom per tas keletą minučių. Jeigu atpažinai save (ir mane), prašau, parašyk man adresu
romantikasvilnius@gmail.com