Aprašymas
Šis mielas pūkuotukas vasarą buvo tapęs mūsų kiemo „žvaigžde“. Net patys nepakančiausi kaimynai nedrįso skriausti nei mažylio, nei jo rūpestingos mamytės. Supratome, kad mažam katinėliui kieme ne vieta, tačiau neišmanėme, kur rasti prieglobstį ne tik jam, bet ir katinėlį maitinančiai mamai. Taip bėgo šiltos vasaros dienos, kieme šiems gyvūnėliams vis atsirasdavo maistelio, kurį beveik visą suvalgydavo mama katė. Ši labai saugojo savo mažylį, drausdavo jam artintis prie žmonių, todėl iš karto nepastebėjome, kad mažylis negaluoja. Įtarimų kilo tik tuomet, kai katinėlis nustojo reaguoti į ateinančius žmones. Paprastai mažylis slėpdavosi, sprukdavo šalin, vos priėjus artyn. Vargais negalais pavyko jį nufotografuoti. Tačiau kartą pastebėjome, kad katinėlis niekur nuo mūsų nebėga. Deja, tai nutiko ne todėl, kad jį prisijaukinome. Paprasčiausiai mažyliui pritrūko jėgų pasitraukti šalin. Net geroji mama katė (dabar jau laukianti sterilizacijos) negalėjo padėti savo vaikučiui, taigi, tokio bejėgio katinėlio palikti gatvėje niekaip negalėjome.
Vienoje klinikoje, kur pirmiausia nuvežėme ligoniuką, jis ir buvo pakrikštytas Konektikutu – tai buvo pirmas į galvą šovęs vardas. Tuo metu trumpinys Kutas šiam vargšiukui puikiai tiko. Sulipęs, tepaluotas jo kailiukas styrojo kuokštais, juose gyveno daugybė blusų. Deja, pirmas apsilankymas pas veterinarę gerų rezultatų neatnešė ir klinikoje suleisti ilgo veikimo antibiotikai nedavė jokios naudos. Po poros dienų apsilankėme kitoje veterinarijos klinikoje, kur daktaras neišsigando laukinuko, ji išsamiai apžiūrėjo ir nustatė, kad kačiukas anemiškas, dehidratavęs, o pirmoje klinikoje lašinti vaistai nuo blusų kažkodėl nedavė jokios naudos. Gavęs ne vieną injekciją, Kutas iškeliavo į „Lesės“ statomą prieglaudą, nors puikiai supratome, kad jam ten – ne vieta. Pagaliau šovė mintis, kad vis dėlto galime rasti laisvą kampelį augintinių okupuotuose namuose. Dabar Kutas karaliauja vonioje, mat mūsų ilgauodegiai kambariokai tvirtai pareiškė – arba jis, arba mes. Kutui pasirodžius, pasigirsta baisus šnypštimas. Net geraširdis Sniegius ėmė ignoruoti savo mylimą šeimininkę. Ką gi, mūsų murkliai teisūs – šešių katinų nedideliame bute iš tiesų per daug. Todėl jau dabar pradedame dairytis naujų šeimininkų mūsų naujajam įnamiui. Katinėlis dar bailokas, bet paimtas ant rankų gali murkti kad ir visą valandą:)
Interneto svetainė:
http://www.lese.lt