Aprašymas
Jaunučio, vos 1,5 metų šunelio Darkio situacija banali. Pusmetį šis gražus, stiprus šuo sargavo popieriaus fabriko teritorijoje. Įspėdavo darbuotojus, kai į teritoriją įžengdavo svetimi, saugojo turtą bei gynė jam šeima tapusius darbininkus. Deja, fabrikui išsikėlus į Grigiškes, šunelis tapo nebereikalingas. Juk kam gi rūpi kažkoks kvailas mišrūnas? Negi kas nors varginsis ieškodamas jam namų ar įrenginėdamas voljerą naujoje fabriko teritorijoje?
Todėl su Darkiu buvo pasielgta kaip su atgyvenusiu daiktu – šunelis kaip kokia šiukšlė tiesiog išmestas į gatvę. Šitaip vargšiukas pragyveno pusę metų. Per tą laiką sulyso, blizgantis kailiukas nušiuro, o pasitikėjimas žmonėmis gerokai sumenko. Valkataudamas Darkis bastėsi po Vilniaus gatves, kiekvieno praeivio prašydamas kąsnelio maisto ar bent lašelio švelnumo.
Atslinkus žiemai reikalai dar labiau pašlijo. Darkis neturėjo kur prisiglausti, nes juk „didelis ir baisus”, tad niekas jam neleisdavo net pernakvoti savo kieme, jei tik šunelis užklysdavo. Todėl nakvodavo šuo lauke, be jokios užuovėjos, o galiausiai „apsistojo” prie vieno daugiabučio laiptinės durų. Tad nenuostabu, jog netrukus pasipylė žmonių grasinimai: “Jeigu niekas nepaims šito bjauraus šuns, iškviesime Grindą”. Apie tai išgirdę LGGD gyvybės vagonėlių savanoriai išskubėjo gelbėti šio žvėriuko.
Pamatę Darkį, visi pakraupo – šunelis tirtėjo kaip epušės lapas, kaleno dantimis net su garsu, o tarpupirščiuose buvo prišalę ledukų. Kad ir koks išsekęs, Darkis vis tiek vizgino uodegą, laižė rankas visiems prie jo priėjusiems. Ant rankų nuneštas į mašiną, o iš jos – į vagonėlį, kur šiltai paguldytas ir apklotas. Iš pradžių buvęs labai nedrąsus, šiandien Darkis jau atsigavęs, linksmas ir labai draugiškas šuo. Protingas (tokių gudrių akių dar neteko matyti) ir smalsus.
Darkis vidutinio ūgio (suaugusiam žmogui beveik iki kelių), stambus. Visiškai nepiktybinis, bet sargus, tad galėtų ir vėl saugoti teritoriją. Kastruotas.
Dėl Darkio skambinti nr 862353170 arba rašyti el. paštu