Aprašymas
Taves nebeieskau - meluoju.
Nebetikiu, kad tave atrasiu, nors vis tiek viliuosi.
As per daug sarkastiska ir greiciausia is taves saipysiuosi. O sutikusi neistarsiu nei zodzio - bijosiu.
Zinoma, kas nakti uzmigsiu linkedama tau labos nakties ir sakydama iki susitikimo sapne.. O nakti nubudusi pasitikrinsiu galbut pabudai ir mane prisiminusi parasei.
As greit prisirisiu prie taves, ir tave tai ims siek tiek erzinti. Noresiu tave pasisavinti, kad priklausytum tik man. Pavydesiu net arbatiniam sauksteliui, kuri aplaizai issimaisiusi kava - juk jam, o ne man, ta akimirka lemta liesti tavo lupas.
Kalbesiu su tavim dainomis, eilerasciais..skaitysiu tavo mintis ir tuo paciu metu atsistojusi eisiu virti kavos, nes tau dingtelejo mintis apie ja.
Dovanosiu tau megstamos geles ziedus ir lepinsiu staigmenomis. Pazadu nustebinsiu tave isdygusi prie tavo darbo tuo metu kai tau rasysiu, jog ziuriu televizoriu ar tiesiog zygiuoju savo darbo kalidoriumi..
Tik as sugebesiu taip tave nervuoti. Ir tik mano glebyje sugebesi nurimti..