Aprašymas
Parduodama unikali sodyba ant Antalieptės marių kranto, Gražutės regioniniame parke. Antalieptės marios, tai vienas iš didžiausių, apie 1911 ha., gražiausių ir švariausių vandens telkinių Zarasų rajone. Šalia miškas su uogomis ir grybais, švarus oras, vanduo ir ramybė. Apie 5 m atstumu nuo Antalieptės marių pastatytas 226 kv.m bendrojo ploto, mūrinis, gyvenamasis namas. Jame įrengta baseinas ir pirtis. Yra atskirtas, 790 kv.m bendrojo ploto, nebaigtas statyti, įteisintas pastatas. Kurį lengvai būtų galima pritaikyti kaimo turizmo ar kitoms reikmėms. Taipogi yra atskiras 150 kv. m ploto poilsio namelis. Sklypo plotas 74,35a. Galima prisijungti greta esantį 4,1 ha ploto mišką. Teritorijoje grįsti takai, įrengtas lauko apšvietimas, erdvi tinklinio aikštelė.
Puiki vieta poilsiui ištisus metus.
Apie Antalieptės marias:
Antalieptės marios susiformavo 1959 metais, kai buvo patvenkta Šventosios upė ties Jūžinto ežeru ir pradėta eksploatuoti Antalieptės hidroelektrinė. Vandens lygis, pakildamas septyniais metrais ir užliedamas 26 ežerus, iš kurių didžiausi - Dusetas, Diegis, Jūžintas, Zazubras, Abisavas, sujungė į vieną, reto gražumo, sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintį vandens telkinį – Antalieptės marias. Jų plotas apie 1911 hektarų. Buvę aukščiausi kalnai virto salomis, kurių čia galima suskaičiuoti apie 50, susiformavo įlankų viražai ir pusiasalių virtinės. Antalieptės marių kranto linija labai vingiuota ir siekia daugiau nei 160 km. Dauguma jų išsibarsčiusios pietrytinėje marių dalyje, kur sudaro ištisus vandens labirintus. Centrinė marių dalis – atviri vandens plotai. Susiformavęs naujas įspūdingo dydžio vandens telkinys tapo naujaisiais įvairių paukščių namais. Jų čia pastebėtos net 138 rūšys. Perėjimo metu prieglobstį mariose ir jos pakrantėse randa apie 20 paukščių rūšių. Mariose plaukioja didieji dančiasnapiai, klykuolės, gulbės nebylės, pakrantėse sklando nendrinės lingės. Įdėmiai įsiklausę išgirsite baubianti didįjį baublį ar burkuojanti teterviną. Mariose įprasti ešeriai, karšiai, lydekos, kuojos, šamai, upėtakiai, vėgėlės ir kitos žuvys.
Atstumai iki didžiųjų Lietuvos miestų:
Iki Vilniaus apie 125 km; Iki Kauno apie 165 km; Iki Klaipėdos apie 385 km; Iki Šiaulių apie apie 225 km; Iki Panevėžio apie 130 km; Iki oro uosto apie 140 km.
Galimas sodybos keitimo variantas į kitą turtą.