Aprašymas
Vieną rytą mano katė vis tupėjo kieme , toje pačioje vietoje. Pasidarė įdomu, ko jinai ten tupi ir, nuėjusi pasižiūrėti, šalia jos radau betupintį mažą katinėlį. Nieko kito nebeliko, kaip parsinešti mažylį į vidų. Vargšelis buvo labai sulysęs . Pirmas dvi su puse dienos valgė ir valgė. Aš net ėmiau bijoti, kad jis sprogs, tačiau į trečiosios dienos antrąją pusę liovėsi valgęs, matyt, suprato, kad maisto visada bus pakankamai . Taigi mažiukas pradėjo pas mus gyventi. Labai susidraugavo su kitu katinu, kurį taip pat esu priglaudusi. Ir po šiolei abu kartu žaidžia ir miega, vienas kitą prausia :)
Kačiukas labai paaugo nuo tos dienos, kai jį radau ir atėjo diena, kai reikėjo sugalvoti jam vardą. Pamaniau, tegul bus Princas, tačiau jis net nereagavo į šį vardą. Tada prisiminiau, kad kaimynas pasakojo, turėjęs gerą katiną, vardu Runcis ir ėmiau mažylį šiuo vardu kviesti. Jis iš karto sukluso ir iki šiolei visada atsiliepia į šį vardą. Pasirodo, kaip žmogui, taip ir katinui – ne visi vardai tinka ir patinka :)
Runcis yra smagus kačiukas, gal kiek bailokas, tad jam reikėtų namučių, kuriuose nebūtų mažų vaikų, kad per daug niekas jo nevaikytų. Šiaip yra labai draugiškas ir be galo smalsus. Miega arba su savo draugu, arba su manim lovoje. Savo reikaliukus atlieka į dėžutę.